dcsimg

Tamsioji plėšriablakė ( Lithuanian )

provided by wikipedia LT
Binomas Reduvius personatus

Tamsioji plėšriablakė (lot. Reduvius personatus (sin. Cimex personatus), angl. Masked hunter, Bed bug hunter) – plėšriablakių šeimos atstovas. Išvertus iš lotynų kalbos „personatus“ reiškia „veido kaukę“. Šių plėšriablakių nimfų kūnas yra lipnus; prie jo prilimpa įvairios šiukšlės, dulkės, smėlis ir kt., blakė užsimaskuoja ir darosi nepastebima galimoms aukoms. Tai įtakojo ir anglišką rūšies pavadinimą „Masked hunter“.[1]

Kūnas 17–22 mm ilgio, juodos ar tamsiai rudos spalvos, ištempto ovalo formos. Straubliukas trumpas, storas, lenktas, sudarytas iš 3 segmentų. Antenos plonos.
Nimfų kūno spalva ir forma tokia kaip ir suaugusių blakių, tik be sparnų. Nimfos apaugusios mikroskopiniais plaukeliais, kurie puikiai laiko prilipusias įvairias dulkes, pūkelius ir kitas smulkias nuolaužas;[2] balkšvos ar pilkšvos spalvos. Ją galima pamatyti tik jai sujudėjus.

Suaugę individai randami gegužės – spalio mėnesiais, o nimfos – nuo vasario. Kiaušinėlius deda po vieną į įvairius plyšius.[3] Per metus būna 1 generacija.[4] Žiemoja 4 ir 5 stadijos nimfos. Subręsta pavasarį.
Tiek suaugėliai, tiek nimfos medžioja smulkius nariuotakojusvėdarėlius (lot. Oniscidae), auksaakes (lot. Chrysopidae), auslindas (lot. Dermaptera), parazitines blakes (lot. Cimicidae).

Tiek nimfos, tiek suaugėliai randami aplink pastatus ir miškingose vietovėse. Ši blakė mėgsta sausas buveines, todėl dažnai randama patalpose. Patencialios šių blakių gyvenamosios vietos yra paukščių ir graužikų lizdai, šiukšlių krūvos. Gerai skrenda į geltoną šviesą („mėgsta“ ir kaitrinių lempučių skleidžiamą šviesą).

Suerzintos ar besigindamos šios rūšies blakės gali įkąsti. Įkandimas žmogui yra labai skausmingas. Jautresniems asmenims gali pasireikšti deginantis skausmas, stiprus niežulys ir patinimas su raudonais pakraščiais. Įkandus vabzdžiui siūloma nepanikuoti, pagauti blakę (rekomenduojama naudoti pirštines) ir įdėti į kokį nors sandarų indą ir kreiptis į artimiausią medicinos centrą. Skausmą ir niežulį padeda malšinti losjonai, kurių sudėtyje yra mentolio, fenolio ar kamparo. Kvalifikuotos medicininės pagalbos prireikia labai retai. Tamsioji plėšriablakė neminta žmogaus krauju ir neplatina jokių ligų.[5]

Paplitusios visoje Europoje, JAV ir Pietų Kanadoje (buvo netyčia įvežta iš Europos XX a. pradžioje).

Šaltiniai

  1. BUGGUIDE Iowa State University Entomology [interaktyvus]. [žiūrėta 2008 08 16]
  2. Masked hunter (Reduvius personatus) DIAGNOSTIC SERVICES at Michigan State University [interaktyvus]. [žiūrėta 2008 08 16]
  3. William F.Lyon Assassin Bugs The Ohio State University [interaktyvus]. [žiūrėta 2008 08 16]
  4. W.A.Attwater Assassin Bug Pest Diagnostic Clinic [interaktyvus]. [žiūrėta 2008 08 17]
  5. Jeffrey Hahn Masked Hunters UNIVERSITY OF MINNESOTA|EXTENSION Yard & Garden brief [interaktyvus]. [žiūrėta 2008 08 20]

Vikiteka

license
cc-by-sa-3.0
copyright
Vikipedijos autoriai ir redaktoriai
original
visit source
partner site
wikipedia LT

Tamsioji plėšriablakė: Brief Summary ( Lithuanian )

provided by wikipedia LT

Tamsioji plėšriablakė (lot. Reduvius personatus (sin. Cimex personatus), angl. Masked hunter, Bed bug hunter) – plėšriablakių šeimos atstovas. Išvertus iš lotynų kalbos „personatus“ reiškia „veido kaukę“. Šių plėšriablakių nimfų kūnas yra lipnus; prie jo prilimpa įvairios šiukšlės, dulkės, smėlis ir kt., blakė užsimaskuoja ir darosi nepastebima galimoms aukoms. Tai įtakojo ir anglišką rūšies pavadinimą „Masked hunter“.

Kūnas 17–22 mm ilgio, juodos ar tamsiai rudos spalvos, ištempto ovalo formos. Straubliukas trumpas, storas, lenktas, sudarytas iš 3 segmentų. Antenos plonos.
Nimfų kūno spalva ir forma tokia kaip ir suaugusių blakių, tik be sparnų. Nimfos apaugusios mikroskopiniais plaukeliais, kurie puikiai laiko prilipusias įvairias dulkes, pūkelius ir kitas smulkias nuolaužas; balkšvos ar pilkšvos spalvos. Ją galima pamatyti tik jai sujudėjus.

Suaugę individai randami gegužės – spalio mėnesiais, o nimfos – nuo vasario. Kiaušinėlius deda po vieną į įvairius plyšius. Per metus būna 1 generacija. Žiemoja 4 ir 5 stadijos nimfos. Subręsta pavasarį.
Tiek suaugėliai, tiek nimfos medžioja smulkius nariuotakojusvėdarėlius (lot. Oniscidae), auksaakes (lot. Chrysopidae), auslindas (lot. Dermaptera), parazitines blakes (lot. Cimicidae).

Tiek nimfos, tiek suaugėliai randami aplink pastatus ir miškingose vietovėse. Ši blakė mėgsta sausas buveines, todėl dažnai randama patalpose. Patencialios šių blakių gyvenamosios vietos yra paukščių ir graužikų lizdai, šiukšlių krūvos. Gerai skrenda į geltoną šviesą („mėgsta“ ir kaitrinių lempučių skleidžiamą šviesą).

Suerzintos ar besigindamos šios rūšies blakės gali įkąsti. Įkandimas žmogui yra labai skausmingas. Jautresniems asmenims gali pasireikšti deginantis skausmas, stiprus niežulys ir patinimas su raudonais pakraščiais. Įkandus vabzdžiui siūloma nepanikuoti, pagauti blakę (rekomenduojama naudoti pirštines) ir įdėti į kokį nors sandarų indą ir kreiptis į artimiausią medicinos centrą. Skausmą ir niežulį padeda malšinti losjonai, kurių sudėtyje yra mentolio, fenolio ar kamparo. Kvalifikuotos medicininės pagalbos prireikia labai retai. Tamsioji plėšriablakė neminta žmogaus krauju ir neplatina jokių ligų.

Paplitusios visoje Europoje, JAV ir Pietų Kanadoje (buvo netyčia įvežta iš Europos XX a. pradžioje).

 src=

Nimfa

 src=

Nimfa

license
cc-by-sa-3.0
copyright
Vikipedijos autoriai ir redaktoriai
original
visit source
partner site
wikipedia LT