Mėsingapelekės žuvys (lot. Sarcopterygii) – kaulinių žuvų (Osteichthyes) klasė. Šių žuvų poriniai pelekai lankstūs. Peleko vidinį skeletą sudaro segmentuota ašinė dalis su šonuose išsidėsčiusiais segmentuotais stipinais. Tokius pelekus žuvys gali lankstyti įvairiomis kryptimis. Jais gali net ramstytis. Pečių juostoje turi raktikaulį.
Senovinės žuvys gyveno gėlame vandenyje ir papildomai kvėpavo plaučiais. Dabar tik dvikvapių žuvų nosies ertmė jungiasi su burnos ertme. Širdis turi arterinį konusą, žarna – spiralinę raukšlę, smegenėlės labai mažos. Kiaušiniai apvaisinami vandenyje.
Mėsingapelekės žuvys buvo gausios devono periode (prieš 400-350 mln. metų). Tada jos buvo plačiai paplitusios visų žemynų gėluose vandenyse.
Mėsingapelekės žuvys (lot. Sarcopterygii) – kaulinių žuvų (Osteichthyes) klasė. Šių žuvų poriniai pelekai lankstūs. Peleko vidinį skeletą sudaro segmentuota ašinė dalis su šonuose išsidėsčiusiais segmentuotais stipinais. Tokius pelekus žuvys gali lankstyti įvairiomis kryptimis. Jais gali net ramstytis. Pečių juostoje turi raktikaulį.
Senovinės žuvys gyveno gėlame vandenyje ir papildomai kvėpavo plaučiais. Dabar tik dvikvapių žuvų nosies ertmė jungiasi su burnos ertme. Širdis turi arterinį konusą, žarna – spiralinę raukšlę, smegenėlės labai mažos. Kiaušiniai apvaisinami vandenyje.
Mėsingapelekės žuvys buvo gausios devono periode (prieš 400-350 mln. metų). Tada jos buvo plačiai paplitusios visų žemynų gėluose vandenyse.
