Ar rakoun korr (Procyon pygmaeus) a zo ur bronneg hag a vev en enez Cozumel e Bro-Vec'hiko.
L'ós rentador de Cozumel (Procyon pygmaeus) és una espècie d'ós rentador en perill crític d'extinció. És endèmic de l'illa de Cozumel, situada davant la costa de la península de Yucatán, a Mèxic.[1][2]
L'ós rentador de Cozumel (Procyon pygmaeus) és una espècie d'ós rentador en perill crític d'extinció. És endèmic de l'illa de Cozumel, situada davant la costa de la península de Yucatán, a Mèxic.
Mýval trpasličí (Procyon pygmaeus) je kriticky ohrožený druh mývala, endemického na ostrově Cozumel, při pobřeží mexického poloostrova Yucatán. Byl popsán teprve v roce 1901 a byl považován za poddruh mývala severního až do roku 2003.
Se svou celkovou délkou až 80 cm a hmotností od 3 do 4 kg je menší než příbuzný mýval severní. Dalšími poznávacími znaky jsou také užší a žlutější ocas nebo například špičatější čenich. Mají také vyvinutý pohlavní dimorfismus – samci mívají až o 20 % větší hmotnost než samice.
Ostrov Cozumel se odtrhl od pevniny v pozdním pleistocénu, takže tento druh pravděpodobně není starší než 122 000 let. Přestože neexistují žádné fosílie, stáří druhu je vědci odhadováno na 26 000 až 69 000 let. Mýval trpasličí představuje díky své izolaci příklad tzv. ostrovního nanismu.
V současnosti je divoká populace odhadována na 250 až 300 jedinců. Hlavním faktorem ohrožení je omezený rozsah rozšíření (ostrov Cozumel má plochu pouhých 478 čtverečních kilometrů). Dalšími faktory jsou pak ztráta přirozeného prostředí a konkurence ze strany dalších predátorů.
Obrázky, zvuky či videa k tématu mýval trpasličí ve Wikimedia Commons
Mýval trpasličí (Procyon pygmaeus) je kriticky ohrožený druh mývala, endemického na ostrově Cozumel, při pobřeží mexického poloostrova Yucatán. Byl popsán teprve v roce 1901 a byl považován za poddruh mývala severního až do roku 2003.
Der Cozumel-Waschbär (Procyon pygmaeus) ist eine seltene Waschbärart, die auf der mexikanischen Insel Cozumel heimisch ist.
Der Cozumel-Waschbär ist die mit Abstand kleinste Art aus der Gattung der Waschbären. Bei einer Gesamtlänge von durchschnittlich 75 cm entfallen etwa 25 cm auf den Schwanz. Das Gewicht beträgt 3 bis 7 kg. Damit sind Cozumel-Waschbären um etwa 45 % leichter und 18 % kleiner als die Waschbären des Festlands.[1]
Abgesehen vom deutlichen Größenunterschied gibt es nur wenige äußerliche Unterschiede zwischen dem Cozumel-Waschbären und dem Festland-Waschbären. Zu diesen gehören ein deutliches schwarzes Band zwischen Kinn und Kehle sowie die goldgelbe Grundfarbe der Schwanz-Oberseite. Anatomisch bedeutend sind außerdem ein kürzeres Rostrum sowie vor allem ein abweichender Zahnbau. Die Zähne sind nur weniger als halb so groß wie die des Festland-Waschbären.[1]
Zwischen Männchen und Weibchen gibt es einen geringfügigen Geschlechtsdimorphismus in der Größe: Männchen sind in der Regel etwa 3 cm größer als Weibchen. Zudem sind die Orangefärbungen von Nacken und Schwanz beim Männchen häufig leuchtender.[1]
Der Cozumel-Waschbär ist ein Endemit der Karibik-Insel Cozumel, die nur 15 km vor der Küste des mexikanischen Bundesstaats Quintana Roo liegt. Diese 478 km² große Insel ist für mehrere Endemiten bekannt. Neben dem Cozumel-Waschbären sind dies der Nelson-Nasenbär (Nasua nelsoni), eine Unterart des Halsbandpekaris (Pecari tajacu nanus), eine Unterart des Tuberkelhokkos (Crax rubra griscomi) und die Cozumel-Spottdrossel (Toxostoma guttatum).[2]
Der bevorzugte Lebensraum sind Mangrovenwälder. Daneben leben die Waschbären in den Regenwäldern im Inselinneren und werden auch an Stränden und auf landwirtschaftlich genutzten Feldern gesehen. Die Nähe menschlicher Siedlungen ist nicht abschreckend. Insgesamt wird der Bestand des Cozumel-Waschbären auf 320 bis 950 Individuen geschätzt.[3]
Cozumel-Waschbären sind hauptsächlich nachtaktiv, manchmal aber auch tagsüber unterwegs. Sie sind für gewöhnlich Einzelgänger, können sich aber auf der Nahrungssuche auch zu kleinen Trupps zusammenfinden. Der Aktionsraum eines Cozumel-Waschbären wird auf 67 Hektar geschätzt.[3]
Der Cozumel-Waschbär ist ein Allesfresser. 50 Prozent seiner Nahrung machen Krabben aus. Weitere Kost besteht aus Früchten, Insekten und kleinen Wirbeltieren. An pflanzlicher Nahrung wurden Früchte von Manilkara und Pithecellobium sowie Gräser der Gattung Panicum nachgewiesen.[4]
Über das Fortpflanzungsverhalten des Cozumel-Waschbären ist nur wenig bekannt. Geburten scheinen meistens zwischen November und Januar, aber auch zwischen Juli und August stattzufinden.[3]
Noch vor einiger Zeit wurden diverse Inselarten des Waschbären anerkannt. Eine detaillierte Untersuchung hat ergeben, dass fast all diese Insel-Waschbären durch den Menschen eingeführt wurden und somit keine validen Arten sind. Die einzige Art, deren Gültigkeit nicht in Zweifel gezogen wird, ist der Cozumel-Waschbär.[5]
Der Cozumel-Waschbär ist ein typisches Beispiel für eine Inselverzwergung. Die molekulare Uhr lässt eine Trennung von Cozumel- und Festland-Waschbären vor 47.000 Jahren wahrscheinlich erscheinen. Es gibt aber keine Fossilbelege, die Aufschluss über die Geschichte der Cozumel-Waschbären geben könnten.[6]
Die IUCN stuft die Art seit 2008 in die Kategorie „vom Aussterben bedroht“ (Critically endangered) ein. Diese Stufe wird immer vergeben, wenn Grund zur Annahme besteht, dass von einer Art weniger als 250 ausgewachsene Individuen existieren.[7]
Eine Reihe von Gefahrenquellen sind auf Cozumel vorhanden. Vor allem Hurrikane haben gravierende Einwirkungen auf die Bestände. Nach der Hurrikan-Saison 2006 fand man viele Waschbären mit äußeren Wunden und Zahnverletzungen. Bei Populationen in den Mangrovenwäldern sind diese Auswirkungen stärker als bei denen im Inselinneren.[8]
Obwohl die Wälder der Insel noch weitgehend intakt sind, ist der Cozumel-Waschbär auch durch menschliche Einflüsse bedroht. So wurde die Straße, die quer durch die Insel führt, im Jahr 2006 auf vier Spuren erweitert; viele Inselwaschbären kommen im Straßenverkehr zu Tode. Vom Menschen eingeschleppt wurden Haushunde und 1971 auch die Abgottschlange. Beide töten gelegentlich Waschbären. Hunde sind zudem eine Bedrohung, weil sie Waschbären mit Krankheiten infizieren können.[4]
Der Cozumel-Waschbär (Procyon pygmaeus) ist eine seltene Waschbärart, die auf der mexikanischen Insel Cozumel heimisch ist.
The Cozumel raccoon (Procyon pygmaeus) is a critically endangered species of island raccoon endemic on Cozumel Island off the coast of the Yucatan Peninsula, Mexico.[2][3] It is also called the pygmy raccoon,[4] dwarf raccoon, Cozumel Island raccoon, and Cozumel raccoon bear.[2][5]
Clinton Hart Merriam first described the Cozumel raccoon as morphologically distinctive from its mainland relative, the common raccoon subspecies Procyon lotor hernandezii, in 1901. Since then, other scientists have generally agreed with Merriam's assessment, especially Kristofer Helgen and Don E. Wilson, who have dismissed this classification for the other four island raccoons in their studies in 2003 and 2005.[5][6] Therefore, the Cozumel raccoon was listed as the only distinct species of the genus Procyon besides the common raccoon and the crab-eating raccoon in the third edition of Mammal Species of the World.[1] An archeological study showed that Maya from Cozumel used raccoons of reduced stature, which suggests that the size reduction of this raccoon is not a recent phenomenon.[7]
No true fossils of the species are known, although skeletons have been found at some archeological sites on the island. Cozumel island itself separated from the mainland during the late Pleistocene, so that the species is unlikely to be older than 122,000 years. Data from molecular clock studies implies a divergence date from the common raccoon of anywhere between 26,000 and 69,000 years ago.[8]
_P._lotor_%26_P._pygmaeus.png)
Merriam described the Cozumel raccoon as being markedly smaller, both externally and cranially and easy to distinguish from the common raccoon because of its "broad black throat band and golden yellow tail, short posteriorly expanded and rounded nasals and peculiarities of the teeth".[9] Its reduced teeth point to a long period of isolation.[10]
Apart from its smaller size and more rounded snout, the Cozumel raccoon is similar in appearance to the common raccoon. The fur over the upper body is buff-grey ticked with occasional black hairs, while the underparts and legs are pale buff in color. The top of the head lacks the buff tinge of the rest of the body, and has a grizzled grey coloration, contrasting with the white fur of the muzzle and chin, and with the black "mask" pattern around the eyes. A line of brownish-grey fur runs down the middle of the snout, joining the "mask" patterns on either side. The tail is yellowish, with six or seven black or brown rings that become fainter on the underside. In males, the scruff of the neck has a patch of relatively bright, orange fur.[8]
Adults range from 58 to 82 centimeters (23 to 32 in) in total length, including the 23 to 26 centimeters (9.1 to 10.2 in) tail, and weigh between 3 and 4 kilograms (6.6 and 8.8 lb). This represents an example of insular dwarfism, and the animals are, on average, about 18% shorter and 45% lighter than the subspecies of common raccoon found on the local mainland, P. lotor shufeldti. Cozumel raccoons also exhibit sexual dimorphism, with the males being around 20% heavier than the females.[8]
According to the IUCN Red List, this species is considered critically endangered.[2] In fact, they report that only about 250–300 individuals are left on the planet.[2][11] These raccoons are so extremely endangered because of their small geographic range. It is endemic to Cozumel Island, an island around 478 square kilometers (185 sq mi) in area, lying off the east coast of the Yucatan Peninsula in Mexico.[4] Cozumel Island supports several other carnivores, including the dwarf coati (Nasua narica nelsoni) and dwarf gray fox (Urocyon sp.).[12][13] Islands usually lack terrestrial mammals, especially carnivores, making the Cozumel raccoon and the others unique.[14]
On the island, the raccoon inhabits a range of habitats, but is primarily limited to the mangrove forests and sandy wetlands in the northwest tip of the island.[4][13] However, it has also been captured in semi-evergreen forests and agricultural lands surrounding these preferred habitats.,[8][12] and in the Punta Sur ecological park at the south end of the island.[13]
Relatively little is known about the group size of the raccoons. They are primarily nocturnal and solitary animals, but may sometimes form family groups possibly consisting of the mother and cubs.[13]
The raccoons live in densities of about 17–27 individuals per km2,[12] and inhabit home ranges of around 67 hectares (170 acres) on average.[15] However, individuals do not appear to defend territories to any great extent, and their close relative, the common raccoon, can exist at very high densities when food is abundant.[16] Although there have been no detailed studies of their reproductive habits, females seem to give birth primarily between November and January, possibly with a second litter during the summer months.[8]
The habitat specificity of Cozumel raccoons is in large part due to the type of foods they consume. Their overall diet consists of crabs, fruit, frogs, lizards, and insects.[4] They are a generalist omnivore, but crabs make up over 50% of their diet.[4] Their diet is somewhat seasonal.[4] During the wet season, fruit and vegetation are more abundant and become a large portion of the raccoons' diet. Then in the dry season, they begin to consume more of the crabs, insects, lizards, etc. Crabs comprising more than half the food they eat could have an effect on their limited distribution: they stay near the water where crabs are abundant.
A large amount of research has been performed to determine whether the Cozumel raccoon is indeed a separate species from the common raccoon. Cuaron et al. (2004) reported that research conducted by many different scholars concludes that they are separate species.[13] Body size and cranium size have been reported to be smaller in P. pygmaeus, hence the name pygmy. Other morphological differences include a broad black throat band, golden yellow tail and reduced teeth; "these and other characteristics point to a long period of isolation".[13]
Island carnivores at the top of the food chain often become extinct soon after the arrival of humans.[14] The main danger to the Cozumel raccoon is development of Cozumel island due to the tourism industry.[17] Because the raccoons are only located in a small coastal area at the northwest corner of the island- an area covered for development- the effects of habitat loss are especially severe.[17] There are no laws protecting the raccoons and also no land set aside for them.[17]
Newer threats to their survival that have been researched in recent years are diseases and parasites.[18] Cozumel has a population of feral cats and domestic cats and dogs that can transmit diseases to the raccoons.[18] On average, there are about two different parasite species present in each host. That is not overall abundance, but simply the absolute number of species found. Some captured raccoons had developed antibodies to certain diseases. Cats are only newly introduced on the island due to humans bringing them as pets.[18]
One conservation approach would be to reduce or even eliminate human impact on the mangrove forests, especially in the northwest corner of the island.[12] This would constitute the halting of development in this area and to establish protected land for the raccoons. This land to be set aside would include the habitat that is crucial to the survival of the species, most importantly the mangrove forests and surrounding semi-evergreen forests.
Another method that could help to restore the populations is captive breeding techniques.[17] If they willingly reproduce in captivity as the common raccoons do, it could be used successfully. Additionally, the arrival of pets, especially feral cats, brought more diseases and parasites that are having a significant effect on the raccoons. The best method of reducing these impacts is to remove as many feral cats as possible. For any conservation action to be successful, conservation personnel will need to find a way to compromise with the tourism industry to save the Cozumel raccoons.[17]
Glatston also urged researchers to continue examining the species to assure that the pygmy is a distinct species from its mainland sister taxon.[17]
{{cite journal}}: Cite journal requires |journal= (help) The Cozumel raccoon (Procyon pygmaeus) is a critically endangered species of island raccoon endemic on Cozumel Island off the coast of the Yucatan Peninsula, Mexico. It is also called the pygmy raccoon, dwarf raccoon, Cozumel Island raccoon, and Cozumel raccoon bear.
El mapache de Cozumel o mapache pigmeo (Procyon pygmaeus) es una especie de mamífero carnívoro de la familia Procyonidae endémico de la isla de Cozumel,[3] Quintana Roo, en México. Se considera en peligro de extinción por México y en Peligro Crítico internacionalmente. Como su nombre lo indica es de menor tamaño que su pariente del continente. [4]
A diferencia de sus congéneres de las Antillas, esta especie tiene características morfológicas distintivas comparado con el mapache propiamente dicho. En 1901, Clinton Hart Merriam lo clasificó como una especie aparte, muy diferente del de sus parientes en el continente, pues es mucho más pequeño en tamaño (peso máximo de 3 o 4 kg). Se distingue de inmediato del mapache común por la presencia una de banda negra que va de cada mejilla a cada ojo y por la cola dorada, así como por sus características anatómicas, tales como la forma de los dientes y de la nariz.[2]
Se alimenta de cangrejos, ranas, lagartijas, insectos y frutas.[3]
Es un ejemplo de enanismo insular debido a su aislamiento por largo tiempo: un estudio arqueológico reciente ha revelado que los mayas ya sabían de la existencia de mapaches pigmeos en Cozumel, lo cual demuestra que la reducción en el tamaño de esta especie no ha sido un fenómeno reciente.
Los carnívoros de islas tienden a ser las primeras especies en extinguirse con la llegada del ser humano.[5] El mayor peligro para el mapache de Cozumel es la industria del turismo.[6] Los mapaches tienen una distribución costera muy limitada y la zona está sometida a desarrollo urbano, esto podría tener un impacto severo en su hábitat.[6] No hay leyes que protejan a esta especie.[6]
Datos: Q651814
Multimedia:
Especies: Procyon pygmaeus
El mapache de Cozumel o mapache pigmeo (Procyon pygmaeus) es una especie de mamífero carnívoro de la familia Procyonidae endémico de la isla de Cozumel, Quintana Roo, en México. Se considera en peligro de extinción por México y en Peligro Crítico internacionalmente. Como su nombre lo indica es de menor tamaño que su pariente del continente.
A diferencia de sus congéneres de las Antillas, esta especie tiene características morfológicas distintivas comparado con el mapache propiamente dicho. En 1901, Clinton Hart Merriam lo clasificó como una especie aparte, muy diferente del de sus parientes en el continente, pues es mucho más pequeño en tamaño (peso máximo de 3 o 4 kg). Se distingue de inmediato del mapache común por la presencia una de banda negra que va de cada mejilla a cada ojo y por la cola dorada, así como por sus características anatómicas, tales como la forma de los dientes y de la nariz.
Se alimenta de cangrejos, ranas, lagartijas, insectos y frutas.
Es un ejemplo de enanismo insular debido a su aislamiento por largo tiempo: un estudio arqueológico reciente ha revelado que los mayas ya sabían de la existencia de mapaches pigmeos en Cozumel, lo cual demuestra que la reducción en el tamaño de esta especie no ha sido un fenómeno reciente.
Procyon pygmaeus Procyon generoko animalia da. Artiodaktiloen barruko Procyonidae familian sailkatuta dago..
Procyon pygmaeus Procyon generoko animalia da. Artiodaktiloen barruko Procyonidae familian sailkatuta dago..
Il procione di Cozumel (Procyon pygmaeus), detto anche procione pigmeo, è una specie di procione in pericolo di estinzione, endemica dell'omonima isola al largo della penisola dello Yucatán, in Messico.
A differenza dei suoi congeneri dei Caraibi, questa specie presenta dei tratti morfologici distintivi rispetto al procione vero e proprio. Nel 1901, Clinton Hart Merriam lo classificò come specie a parte, ben distinta dal suo parente del continente, Procyon lotor shufeldti: infatti, questi animali sono di taglia molto minore (pesano al massimo 3-4 kg), inoltre sono immediatamente distinguibili dai procioni comuni per la presenza di una banda golare nera e per la coda dorata, oltre che per caratteristiche anatomiche come la forma dei denti e del setto nasale.
Questi animali sono un esempio di nanismo insulare dovuto al lungo isolamento: un recente studio archeologico ha rivelato che già i Maya sapevano dell'esistenza di procioni più piccoli della norma su Cozumel. Questo dimostrerebbe che la riduzione di taglia di questa specie non sia stata un fenomeno recente.
Il procione di Cozumel (Procyon pygmaeus), detto anche procione pigmeo, è una specie di procione in pericolo di estinzione, endemica dell'omonima isola al largo della penisola dello Yucatán, in Messico.
A differenza dei suoi congeneri dei Caraibi, questa specie presenta dei tratti morfologici distintivi rispetto al procione vero e proprio. Nel 1901, Clinton Hart Merriam lo classificò come specie a parte, ben distinta dal suo parente del continente, Procyon lotor shufeldti: infatti, questi animali sono di taglia molto minore (pesano al massimo 3-4 kg), inoltre sono immediatamente distinguibili dai procioni comuni per la presenza di una banda golare nera e per la coda dorata, oltre che per caratteristiche anatomiche come la forma dei denti e del setto nasale.
Questi animali sono un esempio di nanismo insulare dovuto al lungo isolamento: un recente studio archeologico ha rivelato che già i Maya sapevano dell'esistenza di procioni più piccoli della norma su Cozumel. Questo dimostrerebbe che la riduzione di taglia di questa specie non sia stata un fenomeno recente.
Kosumelinis meškėnas, dar vadinamas nykštukiniu meškėnu (lot. Procyon pygmaeus, angl. Cozumel raccoon) – retas meškėninių (Procyonidae) šeimos plėšrusis žinduolis, gyvenantis Kosumelio saloje Karibų jūroje, šalia rytinės Meksikos pakrantės.
Kosumelinis meškėnas yra nedidelės Kosumelio salos endeminė rūšis. Sala užima 478 km² plotą. Meškėno natūralios buveinės yra mangrovėse, o taip pat drėgnuosiuose miškuose salos viduryje, paplūdimiuose, dirbamose žemėse.[2]
Šių meškėnų biologija mažai tirta. Jie yra mažiausi tarp savo gentainių meškėnų. Gyvūnų „pigmėjiškumą“ lėmė geografinis rūšies, gyvenančios saloje, izoliuotumas. Suaugusio individo kūnas siekia 60–80 cm dydžio, uodega - apie 25 cm, patinai didesni už pateles. Sveria 3–4 kg. Tuo pačiu kosumeliniai meškėnai yra apie 45 % lengvesni ir 18 % mažesni už kitus Centrinės Amerikos žemyninius meškėnus. Žvėrelio kailis rudai pilkos spalvos, uodega su gelsvu atspalviu, pamarginta tamsiais skersiniais dryžiais. Veidas turi kaukės pavidalo piešinį.
Aktyvus naktį, visaėdis. Apie pusę raciono sudaro krabai, o taip pat varliagyviai, driežai ir vabzdžiai. Iš augalinio maisto minta kulkmedžio ir Pithecellobium vaisiais, sorų žalumynais.
IUCN duomenimis, rūšis yra kritinėje būklėje, grėsmingai nykstanti, jos apsaugos būklė – CR. Priskaičiuojama apie 300 kosumelinių meškėnų.[3] Rūšies skaitlingumą smarkiai veikia tropiniai uraganai. Meškėnų populiacijos dydis svyruoja stichinių nelaimių periodais, be to, neigiamą poveikį daro žmogaus ūkinė veikla. Po didžiųjų uraganų žvėrelių tam tikrose teritorijose gali sumažėti iki 60 %.
Kosumelinis meškėnas, dar vadinamas nykštukiniu meškėnu (lot. Procyon pygmaeus, angl. Cozumel raccoon) – retas meškėninių (Procyonidae) šeimos plėšrusis žinduolis, gyvenantis Kosumelio saloje Karibų jūroje, šalia rytinės Meksikos pakrantės.
Kosumelinis meškėnas yra nedidelės Kosumelio salos endeminė rūšis. Sala užima 478 km² plotą. Meškėno natūralios buveinės yra mangrovėse, o taip pat drėgnuosiuose miškuose salos viduryje, paplūdimiuose, dirbamose žemėse.
Kosumelas jenots jeb mazais jenots (Procyon pygmaeus) ir neliels jenotu dzimtas (Procyonidae) plēsējs, kas pieder jenotu ģintij (Procyon).
Kosumelas jenots dzīvo tikai Kosumelas salā. Sala atrodas Karību jūrā netālu no Jukatanas pussalas Meksikā.[1] Suga šobrīd ir uz izmiršanas robežas, un tās populācija varētu būt 200 - 300 dzīvnieki.[2] Sala ir tik maza, ka, kopš salā ir ieradušies cilvēki, dzīvnieki neizbēgami zaudē savus dabīgos dzīves apstākļus. Salā bez Kosumelas jenota dzīvo arī citas unikālas, endēmiskas sugas, kā Kosumelas degunlācītis (Nasua nelsoni) un Kosumelas lapsa (Urocyon sp).[3] Salās parasti nedzīvo sauszemes zīdītāji, īpaši plēsēji, kas šīs 3 sugas padara unikālas kopējā kontekstā.[4]
Kosumelas jenots ir izteikti mazāks par pārējām divām jenotu sugām: krabjēdājjenotu un parasto jenotu. Tam ir mazāki zobi, uz kakla ir plats, melns matojuma laukums, astes pamatkrāsa zeltaini dzeltena vai bronzas sarkanbrūna ar melniem gredzeniem.[5] Mazie zobi liecina par ilgstošu izolāciju no pārējiem jenotiem.[6] Kopumā tas ārēji ir līdzīgs samazinātam parastajam jenotam. Kažoka krāsa ir pelēka vai pelēkbrūna, uz sejas raksturīgās melnās "brilles" kā visiem jenotiem. Ķermeņa garums 50—100 cm, astes garums 20—40 cm, svars tēviņiem 3,7 kg, mātītēm 3,3 kg. Daži indivīdi var sasniegt 4,5 kg. Abiem dzimumiem augumā nav liela atšķirība, toties ilkņi tēviņiem ir par 1 cm garāki kā mātītēm.[5]
Salu bieži izposta tropiskās vētras. Šie skarbie apstākļi ir izveidojuši Kosumelas salas veģetāciju. Jenoti dod priekšroku mangrovju audzēm salas piekrastē, bet tos var sastapt arī piekrastes purvos un tropu mežos. Kosumelas jenotam patīk mangrovju audžu smilšainās augsnes.[7]
Kosumelas jenots ir vientuļnieks, bet reizēm var novērot nelielas grupas, kas iespējams sastāv no mātītes un tās mazuļiem. Kosumelas jenoti dzīvo diezgan tuvu viens otram, 1 kvadrātkilometrā dzīvo 17—27 jenoti.[3] Iespējams, ka Kosumelas jenoti tāpat kā parastie jenoti nav īpaši teritoriāli, jo barības resursi ir bagātīgi.[8]
Lai arī salu bieži posta viesuļvētras, un daudzi jenoti aiziet vētru laikā bojā, tomēr par galveno Kosumelas jenota ienaidnieku varētu nosaukt tūrisma industriju.[9]
Kosumelas jenots ir visēdājs, bet tā pamatbarība ir krabji, kas sastāda vairāk kā pusi no visas pārējās barības.[5] Tas barojas arī ar augļiem, vardēm, ķirzakām un kukaiņiem.[10] Lietus sezonā jenoti ēd vairāk augļus, bet sausajā sezonā vairāk krabjus un citus sīkos dzīvniekus. Kosumelas jenotu tieksme uz krabjiem varētu izskaidrot faktu, ka tie ir sastopami ļoti ierobežotā teritorijā salas piekrastē un ka tie neizplatās salas iekšienē.
Kosumelas jenotam nav noteikta pārošanās sezona, tas var sapāroties jebkurā laikā visu gadu. Mātītes dzimumbriedumu sasniedz apmēram 1 gada vecumā, bet tēviņi 2 gados. Grūsnība ilgst 63 dienas, piedzimst 4—6 mazuļi.[5]
Kosumelas jenots jeb mazais jenots (Procyon pygmaeus) ir neliels jenotu dzimtas (Procyonidae) plēsējs, kas pieder jenotu ģintij (Procyon).
Kosumelas jenots dzīvo tikai Kosumelas salā. Sala atrodas Karību jūrā netālu no Jukatanas pussalas Meksikā. Suga šobrīd ir uz izmiršanas robežas, un tās populācija varētu būt 200 - 300 dzīvnieki. Sala ir tik maza, ka, kopš salā ir ieradušies cilvēki, dzīvnieki neizbēgami zaudē savus dabīgos dzīves apstākļus. Salā bez Kosumelas jenota dzīvo arī citas unikālas, endēmiskas sugas, kā Kosumelas degunlācītis (Nasua nelsoni) un Kosumelas lapsa (Urocyon sp). Salās parasti nedzīvo sauszemes zīdītāji, īpaši plēsēji, kas šīs 3 sugas padara unikālas kopējā kontekstā.
De Cozumelwasbeer (Procyon pygmaeus) is een roofdier uit de familie der Procyonidae (kleine beren).
Het is een bedreigde diersoort die alleen op het Mexicaanse eiland Cozumel in de Caribische Zee leeft.
De Cozumelwasbeer is een dwergvorm van de verwante gewone wasbeer (Procyon lotor), die op het vasteland van Mexico leeft.
De Cozumelwasbeer weegt slechts 3-4 kilogram.
Verlies van habitat en predatie door geïntroduceerde roofdieren als de boa constrictor vormen de grootste bedreigingen voor deze soort.
Bronnen, noten en/of referentiesDe Cozumelwasbeer (Procyon pygmaeus) is een roofdier uit de familie der Procyonidae (kleine beren).
O guaxinim-pigmeu (Procyon pygmaeus), é uma espécie de guaxinim encontrada em Cozumel, no México.[2][1] Tal como a maioria das espécies dessa ilha acredita-se que tenho evoluído dos seus parentes continentais tendo sido afetado por nanismo insular.
O guaxinim-pigmeu é encontrado apenas na ilha de Cozumel. Em pantanais arenosos, e manguezais. No entanto espécimes já foram encontrados em florestas semi-perenes, e regiões agrícolas, circundantes desses habitats.
O guaxinim-pigmeu (Procyon pygmaeus), é uma espécie de guaxinim encontrada em Cozumel, no México. Tal como a maioria das espécies dessa ilha acredita-se que tenho evoluído dos seus parentes continentais tendo sido afetado por nanismo insular.
Cozumeltvättbjörn (Procyon pygmaeus) är en art i släktet tvättbjörnar.
Djuret liknar den vanliga tvättbjörnen (Procyon lotor) i utseende men är cirka 15 procent mindre. Cozumeltvättbjörn når en kroppslängd mellan 35 och 43 centimeter, en svanslängd mellan 22 och 25 centimeter samt en vikt mellan 3 och 7 kilogram. Kännetecknande är ett brett svart band vid halsen, den gulaktiga svansen samt runda näsborrar och små tänder.
Arten är endemisk på den mexikanska ön Cozumel där den vistas i mangrove och andra träskområden nära kusten upp till 20 meter över havet.[1]
Djuret är allätare men cirka 50 procent av födan utgörs av krabbor. Dessutom äter den mindre ryggradsdjur, insekter och frukter. Det är nästan ingenting känt om artens sätt att fortplanta sig. Honor som diar sina ungar iakttogs mellan maj och juni.
Beståndet av vuxna Cozumeltvättbjörnar uppskattades 2007 till mellan 192 och 567 individer. IUCN listar arten som akut hotad (critically endangered).[1] Det största hotet utgörs av levnadsområdets förstöring genom orkaner. Arten hotas även av sjukdomar som rabies, skabb och valpsjuka. Dessutom hittades ett flertal parasiter.
Cozumeltvättbjörn (Procyon pygmaeus) är en art i släktet tvättbjörnar.
Країни проживання: Мексика, острів Козумель (478 км²).
Надає перевагу мангровим і піщаним ділянкам, але також знаходиться в напіввічнозелених і напівлистопадних тропічних лісах і сільськогосподарських угіддях. Може селитися неподалік від людських поселень. Головні підпопуляції обмежуються прибережними районами острова, а також великими районами в центральній частині острова.
Морфометрія. Загальна довжина <710 мм, задні ступні <90 мм, вага від 3 до 4 кг.
Опис. Підборіддя і горло відокремлені один від одного характерною широкою чорною смугою, хвіст золотисто-жовтуватий. Шерсть на верхній частині світло-коричнювато-сірого кольору, рівномірно змішаного з чорним волоссям. На серединній спинній області колір блідо-коричнюватий або з жовтуватим відтінком. Деякі особини мають вузьку вохрово-коричнювату область в районі потилиці. Типова чорна смуга, що огороджує очну маску стає коричневою і зазвичай більш-менш змішаною з сірим посередині лиця. Чорна маска, боки морди, губи, підборіддя оточені білими лініями. Хвіст золотисто-жовтуватий або вохрово-бурий з 6 або 7 темними кільцями; коричневі або чорні кільця хвоста слабкі на нижній стороні. Самці мають більш яскраво виражене помаранчеве забарвлення на загривку і дорсальній шерсті хвоста, ніж самиці.
Зубна формула: I 3/3, C 1/1, P 4/4, M 2/2 = 40 зубів.
Веде в основному нічний спосіб життя, хоча це не рідкість побачити його в денний час. Зазвичай це одиночний ссавець, який може іноді утворювати сімейні групи. Ракун пігмейський є всеїдним видом, з перевагою відданою крабам, також у раціоні є фрукти, комахи, раки і дрібні хребетні. Більшості випадків смертей, які були задокументовано з 2001 року були результатом потрапляння тварин під колеса автомобілів.
Gấu mèo Cozumel (danh pháp khoa học: Procyon pygmaeus) là một loài động vật có vú trong họ Gấu mèo Bắc Mỹ, bộ Ăn thịt. Loài này được Merriam mô tả năm 1901.[2] Đây là loài đặc hữu của đảo Cozumel ngoài khơi bán đảo Yukatan.
_P._l._pygmaeus.png)
_P._lotor_%26_P._pygmaeus.png)
.png){kind=small}
Bài viết về các loài trong bộ thú ăn thịt này vẫn còn sơ khai. Bạn có thể giúp Wikipedia bằng cách mở rộng nội dung để bài được hoàn chỉnh hơn. Gấu mèo Cozumel (danh pháp khoa học: Procyon pygmaeus) là một loài động vật có vú trong họ Gấu mèo Bắc Mỹ, bộ Ăn thịt. Loài này được Merriam mô tả năm 1901. Đây là loài đặc hữu của đảo Cozumel ngoài khơi bán đảo Yukatan.
Косумельский енот[1] (лат. Procyon pygmaeus) — редкий вид енотов, обитающий на мексиканском острове Косумель.
Косумельский енот — наименьший вид среди енотов. Взрослая особь имеет длину тела 60—80 см, при этом хвост — около 25 см, самцы крупнее самок. Масса — от 3 до 4 кг. Тем самым косумельский енот примерно на 45 % легче и на 18 % меньше, чем материковый енот-полоскун[2].
Шерсть имеет коричнево-сероватый цвет, хвост — с жёлтым оттенком. На морде — чёрная маска.
Вид является эндемиком Косумеля, небольшого острова в Карибском море у побережья Кинтана-Роо, площадь которого составляет 478 км²[3]. Естественная среда обитания — мангровые леса, а также дождевые леса внутри острова, пляжи и возделываемые земли[4].
Ведёт преимущественно одиночный ночной образ жизни. Всеяден. Около 50 % рациона енотов составляют крабы, а также лягушки, ящерицы и насекомые[5][6]. Из растительной пищи питается плодами манилкары и Pithecellobium и травой просо[7].
Биология размножения изучена мало.
Согласно IUCN, вид находится в критической опасности, охранный статус — CR[8]. Оценка численности — около 300 особей[9].
Косумельский енот (лат. Procyon pygmaeus) — редкий вид енотов, обитающий на мексиканском острове Косумель.
코즈멜라쿤 또는 피그미라쿤(Procyon pygmaeus)[2]은 멕시코 유카탄 반도 해안에서 떨어진 코즈멜 섬에서 발견되는 섬 라쿤으로 멸종 위급종의 일종이다.[3][4][1] 코즈멜라쿤은 난쟁이라쿤, 코즈멜섬라쿤, 코즈멜라쿤곰 등을 포함하는 여러 라쿤의 통칭이다.[1]
다음은 아메리카너구리과의 계통 분류이다.[5][6][7]
아메리카너구리과 킨카주속 올링고속 긴코너구리 마운틴코아티속 아메리카너구리속 카코미슬고양이속
