Cephalaspidomorphi

• Nėgės (Petromyzoniformes)

Nėginiai apskritažiomeniai (lot. Cephalaspidomorphi) – bežandžių (Agnatha) stuburinių gyvūnų klasė, kurioje yra tik vienintelis nėgių būrys su nėginių šeima. Lietuvoje aptinkamos 4 savaiminės jų rūšys:

• Ukraininė nėgė (Eudontomyzon mariae)^[1]
• Upinė nėgė (Lampetra fluviatilis)
• Mažoji nėgė (Lampetra planeri)
• Jūrinė nėgė (Petromyzon marinus). Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Pav.

Gyvenimo būdas

Nėgės paplitusios vidutinio klimato juostos vandenyse. Gyvena jūrose, puola žuvis, prisisiurbia prie jų, prakanda odą ir minta krauju arba raumenimis. Neršti plaukia į upes. Po neršto žūva. Lervos vadinamos vingiliais, yra aklos, slepiasi dumble, filtruoja smulkias maisto daleles iš vandens. Po kelerių metų prasideda metamorfozė. Išryškėja akys, išsivysto kvėpavimo vamzdis. Upės srovė nuneša nėgę į jūrą. Kai kurios smulkios rūšys visąlaik gyvena upėse.

Kvėpavimo sistema

Suaugusios nėgės ryklė turi atšaką - akliną kvėpavimo vamzdį. Nuo jo atsišakoja 7 poros žiauninių maišų, kurie į išorę atsiveria išoriniais žiauniniais plyšiais. Lervinės stadijos - vingilio - kvėpavimo sistema panaši į iešmučio - jis turi žiaunaryklę, kuri tarnauja ir maisto dalelių surinkimui iš vandens, ir kaip kvėpavimo organas.

Taip pat skaityti

• Lietuvos žuvys

Šaltiniai

Nuorodos

• vddb.library.lt / Vilniaus universitetas, Gamtos mokslų fakultetas, Zoologijos katedra. NĖGIŲ VINGILIŲ (PETROMYZONTIDAE) PAPLITIMAS IR BŪKLĖ LIETUVOS UPĖSE, Roberto Staponkaus Zoologijos magistro darbas. Mokslo vadovas: Doc. dr. E. Bukelskis VILNIUS, 2010