Nusvirusioji striepsnė (Melica nutans) – miglinių (Poaceae) šeimos, striepsnių (Melica) genties augalas.
Daugiametis, 30-60 cm aukščio žolinis, retakeris augalas su ilgu šakniastiebiu. Stiebas laibas, violetinio atspalvio, apatinė dalis šiek tiek kylanti, keturbriaunis, viršutinė dalis šiurkšti. Lapai iki 5 mm pločio, linijiškai lancetiški, neprasiskleidę susisukę, pliki arba viršutinė pusė apaugusi retais plaukeliais, žvilgantys. Lapų makštys šiurkščios, aštriais kraštais, uždaros, liežuvėlis labai trumpas. Žiedynas – siaura, vienašalė kekiška šluotelė, sudaryta iš 6-7 mm ilgio nusvirusių varpučių. Varputėje paprastai 2-3 žiedai, iš kurių viršutinis nevaisingas. Varpažvyniai kiaušiniški, rausvai violetiniai, su persišviečiančiu pieviniu kraštu, visiškai apgaubiantys varputę. Grūdai lengvai iš žiedažvynių išsineriantys, rudi, blizgantys.
Žydėti pradeda gegužės mėn. Dažna visoje Lietuvoje. Auga lapuočių bei mišriuose miškuose, krūmuose, kirtimuose, vidutinio drėgnumo ir derlingumo dirvožemiuose. Kai kuriems gyvuliams (galvijams, arkliams, avims) nuodinga, ypač ankstesnėje fazėje, dar nesubrendus grūdams.
Pavasarį žydintys augalai, Živilė Lazdauskaitė, Vilnius, Mokslas, 1985, 128 psl.
Nusvirusioji striepsnė (Melica nutans) – miglinių (Poaceae) šeimos, striepsnių (Melica) genties augalas.
Daugiametis, 30-60 cm aukščio žolinis, retakeris augalas su ilgu šakniastiebiu. Stiebas laibas, violetinio atspalvio, apatinė dalis šiek tiek kylanti, keturbriaunis, viršutinė dalis šiurkšti. Lapai iki 5 mm pločio, linijiškai lancetiški, neprasiskleidę susisukę, pliki arba viršutinė pusė apaugusi retais plaukeliais, žvilgantys. Lapų makštys šiurkščios, aštriais kraštais, uždaros, liežuvėlis labai trumpas. Žiedynas – siaura, vienašalė kekiška šluotelė, sudaryta iš 6-7 mm ilgio nusvirusių varpučių. Varputėje paprastai 2-3 žiedai, iš kurių viršutinis nevaisingas. Varpažvyniai kiaušiniški, rausvai violetiniai, su persišviečiančiu pieviniu kraštu, visiškai apgaubiantys varputę. Grūdai lengvai iš žiedažvynių išsineriantys, rudi, blizgantys.
Žydėti pradeda gegužės mėn. Dažna visoje Lietuvoje. Auga lapuočių bei mišriuose miškuose, krūmuose, kirtimuose, vidutinio drėgnumo ir derlingumo dirvožemiuose. Kai kuriems gyvuliams (galvijams, arkliams, avims) nuodinga, ypač ankstesnėje fazėje, dar nesubrendus grūdams.
