Alksnis (lot. Alnus, angl. Alder, vok. Erlen) – bukiečių (Fagales) eilės beržinių (Betulaceae) šeimos augalų gentis.
Medžiai arba krūmai su kotuotais pumpurais. Kuokeliniai ir piesteliniai žirginiai sutelkti po keletą šluotelėse, rečiau pavieniai. Vaisiai – plokšti dvisparniai riešutėliai. Žydi anksti pavasarį. Sėklos išplatinamos vėjo ir vandens. Šaknyse susidaro gumbeliai su azotą kaupiančiomis bakterijomis. Nukritę ir supuvę lapai gerina dirvožemį.
Gentyje apie 30 rūšių, Lietuvoje – dvi:
Vasario-kovo mėnesiais geriausias laikas rinkti alksnių pumpurus.
Surinkti (baltalksnių, juodalksnių) "kankorėžėliai" (vaisiniai žirginiai) paskleidžiami plonu sluoksniu pastogėje. Išdžiūsta per 1-1,5 mėnesius. Iš 2,3-2,5 kg šviežių "kankorėžėlių" gaunama 1 kg sausos žaliavos.
Gerai išdžiovinti "kankorėžėliai" yra tamsiai rusvos spalvos, sutraukiančio skonio.
Lietuviškas žodis alksnis (bei tarm. elksnis, aliksnis) susijęs su latv. alksnis, prūs. *aliskants (baltų prokalbės *e/alisni̯a-), taip pat slavų *jelьxa/*olьxa (lenk. olsza, rus. ольха, slovėn. jélša, ček. olše, sorb. wólša), lot. alnus, angl. alder, s. maked. ἄλιζα ir kt. Visi šie žodžiai kildintini iš ide. *elisos < *H₂éliso-/eH₂. Šis žodis yra šaknies *el-/ol- vedinys ir siejamas su ruda/raudona spalva.[1]
Alksnis (lot. Alnus, angl. Alder, vok. Erlen) – bukiečių (Fagales) eilės beržinių (Betulaceae) šeimos augalų gentis.
Medžiai arba krūmai su kotuotais pumpurais. Kuokeliniai ir piesteliniai žirginiai sutelkti po keletą šluotelėse, rečiau pavieniai. Vaisiai – plokšti dvisparniai riešutėliai. Žydi anksti pavasarį. Sėklos išplatinamos vėjo ir vandens. Šaknyse susidaro gumbeliai su azotą kaupiančiomis bakterijomis. Nukritę ir supuvę lapai gerina dirvožemį.
Gentyje apie 30 rūšių, Lietuvoje – dvi:
Juodalksnis (Alnus glutinosa) Baltalksnis (Alnus incana) Pav. Baltalksnio, juodalksnio ir beržo kamienai